ĮDĖTI SKELBIMĄ
Akvariumus ir širdis užkariauja krevetės


Vaiva Žostautė



Mažosios gėlavandenės krevetės po truputį randa savo vietą tiek patyrusių akvariumų mylėtojų, tiek naujokų akvariumininkų namuose. Šie nedidukai vėžiagyviai žavi savo spalvų įvairove, judrumu, egzotiška išvaizda bei veisimo galimybėmis. Pradedantieji krevečių augintojai, pasirinkę nesudėtingai auginamas bei veisiamas rūšis (pavyzdžiui, raudonas „Red cherry“ veislės krevetes), greičiausiai bus maloniai nustebinti, pamatę kaip jų vėžiagyvių kolonija pasipildo mažyčiais, vos poros milimetrų ilgio ūsuotais krevečiukais, tuo tarpu labiau patyrę akvariumų mylėtojai džiaugsis galėdami užsiimti rimtais selekciniais darbais: pasaulinėje rinkoje labiausiai vertinamos ryškių, sodrių spalvų krevetės, o kai kurių rūšių vertingumas (pavyzdžiui, raudonai baltų „Crystal red“ krevečių) nustatomas pagal tai, kaip ir kokiomis proporcijomis pasiskirsčiusios spalvos ant jų mažų kūnelių.



Interneto puslapiuose galima rasti įvairiausių krevečių rūšių – baltų, tamsiai mėlynų, violetinių, taškuotų, dryžuotų, žalių, geltonų oranžinių... Vis dėl to pradedančiajam krevečių augintojui galbūt neverta susižavėti įspūdingomis, neretai specifinių žinių bei patirties reikalaujančiomis ir, žinoma, nepigiomis krevečių rūšimis. Pažintį su šiais žaviais vėžiagyviais vertėtų pradėti nuo nelepių, lengvai veisiamų krevečių, kad ir jau minėtų „Red cherry“ – jų nebrangiai įsigysite akvariumistikos prekių parduotuvėse arba iš kitų akvariumų mylėtojų.



Gyvenimo sąlygos



Gėlavandenes krevetes galima auginti tiek bendruose akvariumuose, tiek „krevetynuose“, kur jos sudarytų pagrindinę gyventojų daugumą. Pačios krevetės žalos niekam nedaro ir jokių grėsmių nekelia, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad daugelis žuvų, į kurių burnas gali tilpti vos 2-2,5 cm ilgio krevetė, neatsisakys paskanauti „gyvo maisto“. Jei vis dėl to nusprendėte laikyti krevetes su žuvimis, kurios galėtų jas praryti, pasirūpinkite slėptuvėmis, pavyzdžiui, gyvais augalais, tokiais kaip įvairios samanos, kabombos ar ragalapiai, kuriuose krevetės galėtų slėptis nuo plėšrūnų. Nors krevečių naujagimiams pavojingos praktiškai visos žuvys, jie greitai išmoksta slėptis ir sėkmingai išauga į suaugusius vėžiagyvius.




Žinoma, visada verta įsirengti ir atskirą krevetyną – juo labiau, kad tai gali būti ir visai nedidelis akvariumas, pavyzdžiui, 20 litrų talpos. Jam prireiks įprastos įrangos – filtro, šildytuvo, lempos, rekomenduojama krevetyną pridengti dangčiu, kuris apsaugotų krevetes, jei šios sumanytų pašokinėti. Pajutusios grėsmę (pavyzdžiui, kai jas bando pagauti stambesnė žuvis) krevetės sugeba neįtikėtinu greičiu stryktelėti nuo pavojaus šaltinio ir gali netyčia iššokti iš akvariumo. Vandens temperatūra priklauso nuo krevečių rūšies, bet jei kalbėsime apie bene atspariausias – „Red cherry“ veislės mažyles – joms tinka temperatūros nuo 18 iki 27 laipsnių šilumos.



Į krevetyną drąsiai galima įleisti ir kaimynų: characidinių žuvelių (pavyzdžiui, neonų), prie stiklo prisisiurbiančių šamukų ancistrusų ar didelę sraigę ampuliariją – maži krevetukai mielai tupės ant geltono jos kiauto, kol ši marširuos po akvariumą.




Trumpai tariant, krevetės bus patenkintos, gyvendamos kiek rūgščiame, minkštame vandenyje, kuriame bus gausu augalų, pakankamai draugiški kaimynai ir vidutinė vandens temperatūra. Jos bus dėkingos, jei įtaisysite medžio šaką, kelmą ar slėptuvę iš kokoso kevalo.



Kuo minta krevetės?



Jei krevetės gyvena bendrame akvariume, greičiausiai papildomai šerti jų nereikės – jos sėkmingai prasimaitins žuvų maisto likučiais, nusileidusiais ant grunto ar augalų. Tačiau krevetyne reikėtų jas maitinti papildomai (arba bendrame akvariume, kuriame žuvelių daug ir kur jos nesiskundžia apetitu) – tam puikiai tiks specialios tabletės, skirtos dugninėms žuvims (presuota spirulina ar pan.), taip pat apvirtos daržovės: griežinėlis cukinijos, šparaginė pupelė, gabaliukas paprikos. Smagu žiūrėti, kai ant dugne gulinčio apvirtos cukinijos griežinėlio ar aptirpusios spirulinos tabletės susirenka puotauti kelios krevečių kolonijos kartos.



Iš kur atsiranda maži krevečiukai



            Gėlavandenės krevetės palikuonis atsiveda skirtingai išsivysčiusius – vieni krevečiukai gimsta jau tokie, kaip ir jų tėvai, tik gerokai mažesni, kitiems vandenyje dar reikia išgyventi lervutės stadiją – ir tik po kurio laiko jie taps „tikromis“ krevetėmis. Jei rinksitės lengvai auginamas „Red cherry“ ar panašias rūšis, Jūsų augintiniai ves mažas savo pačių kopijas.



 

Paprastai krevečių patinai yra mažesni ir blankesni nei didesnės ir ryškesnės patelės. Kai kurių rūšių pateles galima atskirti ir iš „balnelio“, t.y. kiaušinėlių, kurie bręsta sprando srityje, vėliau jie nusileidžia į pilvuką, kuriame yra apvaisinami. Jei atidžiai įsižiūrėtumėte į krevetės pilvą su kiaušinėliais prieš pat gimstant krevečiukams, pamatytumėte, kaip į Jus žiūri daugybė mažų juodų akyčių. Laimingiesiems galbūt net pavyks pamatyti, kaip į pasaulį ateina krevečių jaunikliai.



Gėlavandenės krevetės priklauso dviems rūšims, lotyniškai vadinamoms caridina ir neocaridina. Tiek caridina, tiek neocaridina rūšių krevetės gali maišytis su savo rūšies atstovais ir turėti palikuonių (o to jūs visai nenorite, nes, kaip žinia, iš mėlynos ir raudonos krevetės nebūtinai išeis violetinė, greičiau jau bespalvė...), tačiau tarpusavyje šios dvi rūšys nesikryžmina. Tai reikia prisiminti, jei norite kartu auginti kelių rūšių krevetes. 



Nuotraukos Sigitos Ramonės

PANAŠŪS STRAIPSNIAI