ĮDĖTI SKELBIMĄ
O jūs galvojote, jog jūsų šeima keista?

Vaiva Žostautė

Jei kartais pagalvojate, kad jūsų šeima ne ką geresnė už Adamsų šeimynėlę, žinokite, kad tikrai visada gali būti ir blogesnių variantų. Štai bene keisčiausi šeimyniniai santykiai gyvūnų pasaulyje. 

Skruzdėlės

Skruzdėlių kolonijos laikosi ant moterų pečių. Tai jos prižiūri jauniklius, rausia tunelius, stato namus, ieško maisto ir daro visus kitus darbus, tuo tarpu skruzdžių patinai moka dirbti tris darbus – tai daugintis, ėsti ir, kaip čia švelniau išsireiškus, atlikti gamtinius reikalus. Tuo jų funkcijos darnioje skruzdžių kolonijoje ir užsibaigia. Tai, be abejonės, siutina moteriškąją skruzdėlyno populiacijos dalį, todėl gal ir nekeista, kad kartais jos neapsikenčia ir tiesiog išžudo vyriškos giminės brolius, kol jie dar tebėra lervų stadijoje.

Vis dėl to skruzdžių motinėlė nėra tuo labai patenkinta. Ir ne dėl kokių nors motiniškų jausmų, o tiesiog dėl to, kad patinai jai vis tik reikalingi giminės pratęsimui ir kolonijos palaikymui. Problema sprendžiama netradiciškai – užuot griežtai pakalbėjusi su dukromis apie tai, kad negražu suryti savo jaunėlius broliukus, ji tiesiog deda daug daug kiaušinėlių, iš kurių vėliau išsiristų skruzdžių patinai. Skruzdėlyno moterys tiesiog pavargsta skersdamos savo būsimus brolius, tad vienas kitas patinas turi galimybę išgyventi ir toliau tęsti skruzdėlių giminę.

Žirgai

Visų mėgiami žirgeliai, pasirodo, ne tokie jau ir mieli ir nekaltučiai, kai kalba pasisuka apie santykius bandoje. Neretai eržilai yra linkę tiesiog sutrypti kumeliukus, taip panaikindami potencialius konkurentus ateityje. Gal todėl pastebėta, jog didelėse bandose gyvenančios kumelės, net ir besilaukdamos būna linkusios kergtis su bandos eržilais. 

Panašu, kad tokios taktikos kumelės imasi tam, kad eržilai negalėtų būti tikri, jog būsimas kumeliukas yra konkurento palikuonis – saviškius užušinėti jie linkę kur kas mažiau, nei svetimus. Taip, rodosi, ne pačiu moraliausiu elgesiu, kumelės padidina būsimo kumeliuko šansus išgyventi. 

Adatžuvės

Greičiausiai kalbant apie geriausius tėčius pasaulyje, daugelis prisimena jūrų arkliukus, nes būtent jūrų arkliukų patinai, o ne patelės, išnešioja ir gimdo jauniklius. Tačiau neskubėkite žavėtis tokiu tėvišku pasiaukojimu. Artimi jūrų arkliukų giminaičiai – adatžuvės – taip pat pasižymi tuo, kad būtent patinas apsiima nėštumo ir gimdymo vargus. Tačiau pastebėta ir tai, kad patinas gali suėsti jam neįtinkančios patelės kiaušinius.

Trumpai tariant, patelė kiaušinius deda į patino kūną, o jis, užuot išnešiojęs jam patikėtą turtą, ima ir nusprendžia būsimus palikuonis tiesiog suvalgyti pietums. Žinoma, dažniausiai toks baisus likimas ištinka silpnus kiaušinėlius – taip paliekant vietos ir maistinių medžiagų stipriausiems, tačiau adatžuvės patinas gali suėsti jo paties pilve besivystančius palikuonis ir tada, kai jų mama – silpna ar smulki patelė.

Trumpai tariant, jei yra tikimybė, kad būsimi vaikučiai ne tokie, kuriais labai pasipuikuotum prieš kaimynus, gal verčiau juos suėsti kol šie dar neišsirito. 

Tasmanijos velniai

Oi neatsitiktinai jie pavadinti „velniais“... Teigiama, kad jų sukandimas stipresnis nei bet kurio kito žinduolio, jiems vieni niekai sudoroti grobį ne tik su visa oda, kailiu, sausgyslėmis, raumenimis ir kitomis detalėmis, bet ir su visais kaulais. Plėšrūs, stiprūs, atkaklūs – tokie yra tie Tasmanijos velniai (taip taip, visai tokie kaip Warner Bros. Animaciniuose filmuose). Ir nieko stebėtino, jei pasidomėsime, kokią kovą dėl išlikimo jie kovoja vos gimę.

Tasmanijos velnio patelė vienu metu atsiveda gyvą galybę mažylių – vienoje vadoje gali būti, laikykitės, iki 50 velniūkščių. Daugoka, ypač turint omeny, kad mama teturi keturis spenelius, t.y. tik keturi naujagimiai turi galimybę prisibrauti ir išsilaikyti prie maisto ir gyvybės šaltinio. Likę 46 tiesiog miršta badu per pirmas savo gyvenimo valandas. Taigi, natūrali atranka daro savo – tik įveikęs daugiau nei 10 savo brolių ir seserų naujagimis Tasmanijos velnias turi galimybę išgyventi. Nenuostabu, kad išgyvenusieji pasižymi, sakykime, stipriu charakteriu.

Rykliai

Kad rykliai pavojingi ir plėšrūs, žinoma, tačiau kai kurios ryklių rūšys gerokai pranoksta kitus plėšrumu, apie kurį net ir pasakoti kažkaip nepatogu. Žodžiu, vienos ryklių rūšys gimsta tam tikruose apvalkalėliuose, kaip žinduoliai, ir maistines medžiagas būsimas ryklys gauna būtent per tą savotišką placentą, tačiau kitos ryklių rūšys veda gyvus jauniklius be jokių apvalkalėlių.

Nesigilinant į ryklių reprodukcijos subtilybes, gana žinoti tiek, kad gyvavedžių ryklių rykliukai mamos pilve vystosi neprijungti prie jokių kitų organų, per kuriuos gautų maistines medžiagas. Tačiau kažkuo maitintis juk reikia... Jūs greičiausiai jau įtariate, kur linkstame... Taip taip, dar negimę rykliukai minta savo broliukais ir sesutėmis.

Ryklės pilvuke ramiai sau vystosi apie 20 kiaušinėlių, po truputėlį virstančių mažais rykliukais. Tiesa, augdami jie ima alkti, o kito pasirinkimo kaip broliai ir seserys maistui tiesiog neturi. Ir taip, kai rykliukui ateina laikas gimti, iš dvidešimties mažylių likęs būna tik vienas, stipriausias, plėšriausias ir žiauriausias vienturtis. 

Wikipedia nuotraukos 

PANAŠŪS STRAIPSNIAI