ĮDĖTI SKELBIMĄ
Egzotinių gyvūnų auginimas: leidžiantys ar draudžiantys sąrašai?

Birželio mėnesį Seime vykusioje konferencijoje buvo dalinamasi Belgijos patirtimi reguliuojant egzotinių gyvūnų laikymą namuose. Konferencijos „Leidžiamų laikyti rūšių sąrašas – priemonė egzotinių gyvūnų laikymo reguliavimui Lietuvoje“ metu pristatytas vadinamasis „teigiamas“ namie laikomų gyvūnų rūšis reglamentuojantis sąrašas ir jo privalumai prieš „neigiamą“ sąrašą.

Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, daugiausiai naudojami „neigiami“ sąrašai, kuriuose vardinamos gyvūnų rūšys, kurių laikyti namuose negalima. Tuo tarpu Belgijoje jau nuo 2009-ųjų galioja „teigiamas“ sąrašas, šiemet toks sąrašas turėtų būti pradėtas naudoti ir Nyderlanduose. „Teigiamame“ sąraše išvardintos tos gyvūnų rūšys, kurias namie laikyti leidžiama, tuo tarpu bet kokio sąraše nepaminėto gyvūno auginimas yra draudžiamas.

Tiesa, kol kas tiek Belgijoje, tiek Nyderlanduose naudojami leidžiamų laikyti egzotinių gyvūnų sąrašai apima tik žinduolius, tačiau ateityje bus parengti ir leidžiamų auginti namie paukščių, roplių, žuvų rūšių sąrašai.

Būtinybė reguliuoti, kurios gyvūnų rūšys gali būti auginamos namuose, o kuriuos ne, kyla ne tik iš noro apsaugoti pačius gyvūnus, suteikti jiems tinkamas sąlygas, užtikrinti gerovę. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog kai kurie gyvūnai gali būti pavojingi ir šeimininkui bei kitiems žmonėms, o ištrūkę į laisvę padaryti daug žalos vietinei ekosistemai.

Pavyzdžiui, paprastieji meškėnai gali būti pasiutligės bei meškėnų apvaliųjų kirmėlių nešiotojai ir taip kelti pavojų ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei. Patekę į laisvę jie lengvai prisitaiko prie naujų sąlygų, gali gyventi tiek miškuose, tiek miestuose, lengvai pasiekia paukščių lizdus, o natūralių priešų, pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip ir neturi.

Taip pat pasaulyje plačiai nuskambėjo tragiškas atvejis, kai 2013 metais Kanadoje smauglys pasmaugė du miegančius berniukus, nakvojusius smauglio šeimininko bute.

Netinkamai laikomi ir prižiūrimi egzotiniai gyvūnai brangiai kainuoja mums visiems. Invazinių svetimų rūšių gaudymas ir naikinimas, zoonozėmis sergančių žmonių gydymas, kova su nelegalia prekyba ir tūkstančių ūkių gyvūnų skerdimas, siekiant užkirsti kelią ligoms plisti, kainuoja šimtus milijardų dolerių visame pasaulyje.

Europos Komisija nustatė, kad invazinėms svetimoms rūšims suvaldyti ir jų sukeltai žalai šalinti Europos Sąjunga per metus išleidžia 12 milijardų eurų, papildomų išlaidų susidaro ir dėl nelegalios prekybos bei ligų, perduotų iš laukinės gamtos, gydymo.

Belgijoje galiojantis leidžiamų namie auginti gyvūnų sąrašas sudarytas remiantis keliais kriterijais:

  • Gyvūną turi būti paprasta laikyti, atsižvelgiant į jo pagrindinius fiziologinius, etologinius, ekologinius poreikius;

  • Sąraše negali būti jokios rūšies, kuriai ištrūkus į laisvę, ji išgyventų gamtoje ir dėl to sukeltų ekologinę riziką;

  • Gyvūnai neturėtų iš prigimties būti agresyvūs, pavojingi ir kelti pavojų žmonėms;

  • Turi būti pakankamai bibliografinės informacijos, susijusios su atitinkamos rūšies gyvūno laikymu.

Nors Belgijos atstovai konferencijos metu tikino, jog „teigiamo“ sąrašo įsigaliojimas neturėjo jokių neigiamų pasekmių, vis dėl to gyvūnų – ypatingai egzotinių – augintojai turėtų suklusti. Remiantis išvardintais kriterijais, priėmus „teigiamą“ sąrašą ropliams, akvariuminėms žuvims, šis sąrašas gali būti išties trumpas. Taip entuziastams būtų užkirstas kelias auginti specifines, žinių ir įgūdžių reikalaujančias rūšis, nepaisant augintojo kompetencijos bei sukauptos patirties.

 

 

 

PANAŠŪS STRAIPSNIAI