ĮDĖTI SKELBIMĄ
Atsargiai - bunda erkės
veterinarijos gydytoja Simona Lepko-Vaitkunskienė
 
 
Atšilus orams su savo augintiniais vis daugiau laiko praleidžiame lauke – pievose, parkuose, miškuose. Tačiau besimėgaujant laisvalaikiu gamtoje, svarbu nepamiršti, kad ne tik žmonėms, bet ir šunims būtina saugotis nuo mažo, tačiau mirtino priešo – kraujasiurbių erkių. 
            
Lietuvoje gyvena šešios kraujasiurbių erkių rūšys ir visos jos įsisiurbusios maitinasi žinduolių krauju 5-8 paras. Pasimaitinusios nukrenta ant žemės ir deda kiaušinėlius, kurių skaičius gali siekti net 2000. Iš kiaušinėlių ritasi lervos, kurios taip pat, kad pratęstų savo vystymosi ciklą, maitinasi pelių, ežių ir kitų mažų žinduolių krauju. Pasimatinusios lervos tampa nimfomis ir neriasi keletą kartų, kol galiausiai tampa erkėmis. Atrodytų, nieko baisaus prarasti keletą lašų kraujo, bet erkės perneša mirtinas ligas, kurias net laiku diagnozavus, ne visada pavyksta išgydyti.
 
 
 
Babeziozė – viena pavojingiausių erkių sukeliamų ligų
 
 
Viena iš pavojingiausių ligų, kurias perneša erkės, besimaitindamos krauju, yra babeziozė. Babezijomis vadinami pirmuonys patenka į gyvūno organizmą jei erkė turi galimybę maitintis bent 2-3 dienas. Patekusios į kraują jos ima parazituoti eritrocituose – raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Negydant susirgusio gyvūno, babezijos besidaugindamos naikina jo  eritrocitus ir gyvūnas tiesiog numiršta dėl deguonies trūkumo. 
 
 
Babeziozę sukelia dviejų rūšių pirmuonys – didžioji ir mažoji babezijos, jų sukelti negalavimai taip pat skiriasi. Jei babezioze šunį užkrėtė didžioji babezija, liga gali būti tiek komplikuota, tiek ir nekomplikuota. Klinikiniai požymiai labai priklauso nuo užsikrėtimo laipsnio, gyvūno amžiaus, bendros sveikatos. Gali pasireikšti karščiavimas, nenoras ėsti, letargija, silpnumas, vėmimas, viduriavimas, gelta, sutrikti kepenų, inkstų, blužnies, virškinimo, kraujotakos, kvėpavimo sistemų veikla. Komplikuotos babezijozės atveju galimas inkstų nepakankamumas, nervinės sistemos sutrinkai, apsunkintas kvėpavimas.
 
 
O štai mažosios babezijos sukelta liga kiek kitokia. Inkubacijos periodas trunka kelias dienas. Požymiai yra panašūs kaip ir didžiosios babezijos, tačiau daug ūmesni ir eiga kritiškesnė. Temperatūra pakyla iki 40 °C  ir daugiau, laikosi ilgiau nei savaitę. Sergantieji nevalgo, sunkiai keliasi. Vystosi anemija. Būdingas vėmimas ir viduriavimas, vystosi inkstų nepakankamumas.
 
 
 
Svarbu pradėti gydyti laiku 
 
 
Laiku pradėjus gydyti babezioze susirgusį šunį, dažniausiai pasveikstama be komplikacijų. Gydimo tikslas yra sumažinti parazituojančių pirmuonių skaičių iki minimumo kraujyje ir sustabdyti anemiją. Deja, vaistai visų pirmuonių neišnaikina ir kartą babezioze sirgęs gyvūnas visą gyvenimą būna ligos nešiotojas. Dėl streso ir imuninės sistemos sutrikimo, klinikiniai požymiai gali kartotis. Persirgusiems gyvūnams rekomenduojama labai saugotis erkių, ne tik dėl to, kad dar kartą nesusirgtų babezioze, bet ir dėl to, jog jie patys gali apkrėsti sveikas erkes babezijomis ir taip platinti šią mirtiną ligą.  
 
 
 
Erlichiozė nustatoma sunkiai
 
 
Kita liga, kuria gali užkrėsti erkės, yra erlichiozė. Infekciją sukelia bakterija, patekusi iš erkės į gyvūno kraują. Sukelėjas, manoma, gali patekti mažiausiai per 24 valandas nuo įsisiurbimo. Ši infekcija pažeidžia baltuosius kraujo kūnelius. Infekcijos požymiai nėra išskirtiniai, ją ne visada lengva nustatyti. Pati infekcija gali būti ūmi, slaptoji (kai klinikiniai požymiai išoriškai nepasireiškia) ir lėtinė. 
 
 
Ūmi infekcijos forma pasitaiko dažniausiai. Augintiniui pakyla kūno temperatūra, pabrinksta limfmazgiai, apsunksta kvėpavimas, jis netenka svorios, pasireiškia nerviniai reiškiniai (traukuliai, epilepsija), kraujotakos sutrikimai. Ši forma gali trukti nuo 2 iki 4 savaičių. 
 
 
Slaptoji infekcijos forma – tai kai bakterija yra organizme, bet jokių klinikinių požymių nematyt. Gyvūno imuninė sistema yra pakankamai stipri ir pati susidoroja su užkratu. Taip pat būna, kad ši infekcijos forma pereiną į ūmią arba lėtinę.
 
 
 
Lėtinė forma vystosi tada, kai gyvūno imuninė sistema nebesugeba nei kovoti, nei kontroliuoti infecijos. Taip įvyksta, kai erlichiozė nediagnozuojama laiku, šeimininkai neskuba gydyti savo augintinio, slaptoji forma vystosi į lėtinę. Pasireiškia anemija, sumažėja kraujo krešumas, poodyje atsiranda kraujosrūvų, gyvūnas apšlumba, prasideda kraujavimas iš akių, patinsta sąnariai. Būna, kad pažeidžiami kaulų čiulpai ir nebesigamina kraujo kūneliai, o tai reiškia, kad kraujas neatsinaujina ir šuo miršta dėl kraujo senumo.
 
 
Gydymas dažniausiai pradedamas antibiotikų kursu ir kraujo perpilymu, gydymo trukmė priklauso nuo užsikrėtimo laipsnio, organų pažeidimų, imuniteto. Jei gyvūno imuninė sistema pakankamai tvirta, gerai parenkami vaistai, jis beveik visada pasveiksta. Bet nereikia pamiršti, kad net gydant, ne visada pasiseka išgelbėti augintinio gyvybę.     
 
 
 
Kaip apsisaugoti nuo erkių?
 
 
Tam, kad nereikėtų gelbėti savo augintinių iš mirties gniaužtų, būtina juos saugoti nuo erkių įkandimų. Dėl temperatūrų svyravimų Lietuvoje ir nenuspėjamų orų, labai sunku pasakyti, kada tiksliai reikia pradėti naudoti priemones nuo erkių, bet reikėtų žinoti, kad erkės tampa aktyvios, kai dirvožemis įšyla iki 7°C temperatūros. Taip pat, kad erkės gyvena ne tik miškuose, bet ir pievose, krūmingose vietovėse, koletyviniuose soduose, parkuose.
 
 
Labai sunku nepasiklysti apsaugos nuo erkių priemonių jūroje. Aš asmeniškai pirmiausia rekomenduoju pasitikrinti, ar konkrečios priemonės veiksmingumas buvo tirtas,  paskaitinėti jų sudėtį. Atsargiai vertinu pakabukus, karolius, lašiukus, purškalus, antakliukus su kuriais veiksmingumo tyrimai nebuvo atliekami, nenurodyta veiklioji medžiaga, bei jų veiksmingumas yra abejotinas.
 
 
Lašai nuo erkių paprastai veikia 4 savaites. Aprašymuose dažniausiai yra nurodoma, kad erkė ant gyvūno gali užropoti, prikibti, bet kraujo siurbti jos nepradeda, o žūva. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad skirtingų gamintojų lašų veiksmingumas po maudynių gali skirtis.
 
 
Antkaklių veiksmingumas priklauso ne tik nuo juose esančių veikliųjų medžiagų, bet ir nuo gyvūno kailio būklės. Reikėtų atkreipti dėmesį ar nuo lietaus, vandens, Jūsų naudojamas ankaklis nepasidaro mažiau efektyvus - tai turėtų būti nurodyta informaciniame lapelyje. Ankaklį rekomenduoja nešioti nuolat, maudant reikia jį nuimti, o nudžiuvus kailiui vėl uždėti. Kai kurie gamintojai rekomenduoja papildomai savo augintinius nupurkšti aerozoliniais purškalais.
 
 
Aerozoliniai purškalai naudojami  dažniausiai prieš vedant savo augintinius į lauką, arba jau būnant lauke, ypač kai ruošiatės eiti į erkėmis užkrėstą zoną. Taip pat jau yra purškalų, kurie veikia, kaip ir lašai, 4 savaites. Purškalus rekomenduojama naudoti trumaplaukiams gyvūnams. 
 
PANAŠŪS STRAIPSNIAI