ĮDĖTI SKELBIMĄ
Kaštoninė elegancija: airių seteris

Kaštoninis žvilgantis kailis, orus žvilgsnis ir žavinga asmenybė – išskirtinės airių seterio savybės, dėl kurių ši medžioklinių šunų veislė rado savo vietą ir šiuolaikinių miestų gyventojų širdyse. Išveistas tam, kad padėtų žmonėms paukščių medžioklėje, „Raudonasis Erino šuo“ pasižymi puikia išvaizda, judrumu ir savarankišku charakteriu, kurie daro jį puikiu aktyvaus žmogaus bendražygiu.

Miglota kilmės istorija

Raudos spalvos airių seteriai, gališkai vadinami „modder rhu“, populiarumu seniai nustelbė savo pirmtakus – baltus rudadėmius seterius, Vaiva Žostautėiš kurių, manoma, ir buvo išveisti (XIXamžiujedėmėtiejiairiųseteriaibuvoatsidūręantišnykimoribos, veislępavykoišsaugoti, tačiaušiosspalvosseteriaiikišiolreti net irgimtojojeAirijoje). Vis dėl to, tiek vienspalvių, tiek dėmėtų airių seterių kilmės istorija nėra visiškai aiški. Manoma, kad šie šunys, Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) priskiriami 7 grupei, buvo išvesti tarpusavyje kryžminant įvarių veislių spanielius, pointerius, bladhaundus bei kitus šunis.

Rašytiniai šaltiniai teigia, kad apskritai seteriai, kaip šunys, skirti paukščių medžioklei, buvo žinomi maždaug nuo XVI amžiaus. Apie būtent airių seterius bene pirmą kartą kalbama XVIII amžiuje: vienas pirmųjų šių šunų veisėjų – Morisas O‘Konoras – augino ir dresavo baltus seterius su rudomis dėmėmis. Tačiau jau 1882-aisiais buvo įsteigtas šunininkystės klubas, kurio nariai siekė populiarinti ir stiprinti būtent vienspalvių – raudų – airių seterių veislę. Vos po 4 metų išleistas pirmasis oficialus airių seterių standartas ir imti rengti lauko bandymai bei eksterjero parodos.

Išskirtinė elegancija

Airių seterio judesiai kerinčio grakštumo ir lengvumo, laikysena išdidi, atletiška, snukučio išraiška švelni, tačiau labai ori. Akys tamsaus riešutmedžio arba tamsiai rudos spalvos, nosies veidrodėlis – nuo tamsaus raudonmedžio iki juodos spalvos. Airių seterių kailio spalvalietuviškai yra vadinama rauda, tačiau pažodinis vertimas iš anglų kalba parašyto Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) veislės standarto, skamba kaip „sodri kaštoninė“ (angl. rich chestnut), joje negali būti jokių juodų plaukų priemaišų, tačiau nedidelės baltos dėmės ant kaklo, krūtinės, kojų pirštų, net kaktos ar snukučio yra leidžiamos.

Šilkinis šios veislės šunų kailis reikalauja tam tikros priežiūros – tik laiku bei tinkamomis priemonėmis maudomas, taip pat šiek tiek pakerpamas kailis atrodys išties puikiai. Airių seteris – temperamentingas, judrus šuo, dievinantis vandenį ir maudynes, tad žmogus, nusprendęs auginti šios veislės atstovą, turėtų pabandysi įsivaizduoti, kaip atrodo seterio dydžio ilgaplaukis šuo, išlipęs tiesiai iš ežero ar kūdros ir skubantis pasisveikinti su šeimininku ar lipantis į automobilį kelionei namo.

Airių seterių ūgis, beje, siekia nuo 58 cm iki 67 cm ties ketera (patinų ūgis) arba nuo 55 cm iki 62 cm ties ketera (kalių ūgis).

Ir darbui, ir grožiui

Neretai teigiama, kad šuo negali būti ir parodų nugalėtoju, ir geru medžioklės pagalbininku, tačiau airių seteriai, rodos, neblogai suderina išskirtinį grožį ir darbines savybes. Šunys, kurie nedalyvauja medžioklėse ar laiko bandymuose, vis tiek turėtų gauti pakankamą fizinį krūvį – kitaip gali kentėti namai, baldai, tačiau labiausiai kentės pats keturkojis. Airių seteriui būtina palakstyti be pavadėlio – tai svarbu įvertinti prieš renkantis šią veislę. Tai nėra tas šuo, kuris bus laimingas išvedamas tik gamtinių reikalų atlikti. Seterio taip pat nedera auginti voljere – jo kailis nėra pritaikytas šaltoms lietuviškoms žiemoms.

Airių seterio santykį su šeimininku bus lengviau suprasti jei prisiminsime, kam šie šunys buvo išveisti. Paukščių medžioklėje būtent seteris yra tas, kuris užuodžia ir žmogui parodo sparnuočius, dirbdamas su žmogumi jis yra kolega, bendradarbis, o ne tarnas. Net ir gyvendami toli nuo medžioklės plotų, miestų butuose, airių seteriai nepamiršta savo ypatingos padėties: nors ir labai draugiški, mylintys, lengvai dresuojami, atsidavę ir ištikimi, jie vis dėl to taip pat ir savarankiški, išdidūs, orūs šunys.

Šiems kaštoniniams gražuoliams nėra būdinga agresija. Jie draugiški vaikams, suaugusiems, paprastai ir kitiems šunims bei katėms. Airių seteris lojimu įspės apie besiartinantį svečią, tačiau neverta tikėtis, kad jis tarnaus kaip apsaugos šuo. Gavę pakankamai fizinio krūvio, airių seteriai namie elgsis gražiai ir greičiausiai nepamirš savo puikių manierų. Žaismingi, guvūs, sveiki jie lieka iki žilos senatvės, o ji seterius, laimė, aplanko vėlai – veislė ilgaamžė.

Su aktyviu šeimininku airiu seteris puikiausiai gyvens bute, kita vertus, su mėgėju ilgai drybsoti prieš televizorių ar kompiuterį šis šuo nebus laimingas, nepaisant apartamentų dydžio. Beje, kai kurie šunys gali kankintis jei ilgai paliekami vieni – airių seteriams reikia bendravimo, jie labai socialūs šunys.

Nors airių seteris lengvo kūno sudėjimo, šunis, kurie naudojami veisime, būtina patikrinti dėl genetiškai paveldimos klubų sąnarių displazijos, o perkant šuniuką pasidomėti tėvų sąnarių sveikata.

Almos Totorytės nuotraukos

 

PANAŠŪS STRAIPSNIAI