ĮDĖTI SKELBIMĄ
Kaip nuo fejerverkų triukšmo apsaugoti augintinius?

 

Naujųjų metų sutiktuvės yra neatsiejamos nuo danguje įvairiausiomis spalvomis nušvintančių fejerverkų. Tačiau, kas gražu pažiūrėti, ne visada malonu girdėti. Ypač tiems, kurių klausa kur kas jautresnė nei mūsų. Kaip per šventes padėti keturkojams, kurie paniškai bijo fejerverkų garso. Skaitytojas Rimvydas redakcijai atsiuntė laiškelį su savo asmenine istorija. Vyras guodėsi turintis keturių metų šunį, kuris itin jautrus bet kokiems bumpsėjimams, tad ką jau kalbėti apie artėjantį patį baisiausią jam vakarą – Naujųjų sutiktuves su keliolika minučių fejerverkų pokšėjimo. „Mūsų šuo labai bijo bumpsėjimų, ne tik fejerverkų. Kiekvienais metais jo baimė vis didėja, tik išeinam į lauką (jau net ir vasarą, ne tik žiemą) - kas nors bumpteli ir iškart pradeda tempti namo, paniškai bijo šių garsų, neįmanoma jo vedžioti. Veterinaras patarė duoti šuniui augalinių, nearšių vaistų nuo streso, bet jie nepadeda. Bijom, kad jo nervai ir psichika gali pakrikti ir tuomet teks jį užmigdyti“, - savo susirūpinimą laiške išdėstė skaitytojas.Jo teigimu, jau išbandytos įvairios priemonės – nuo fejerverkų garsų įrašų leidimo iki vaistų, tačiau nauda maža. „Bandžiau pratinti per kompiuterį leisdamas fejerverkų garsus kiekvieną dieną vis garsiau, bet nelabai pasiteisino, galbūt kažką ne taip dariau? Tikiuosi galėsit kažką patarti, ypač, kai artėja pats baisiausias Naujųjų metų laikas“, - dėstė Rimvydas. Rekomenduoja vaistus ir glostymą Jakovo veterinarijos klinikos direktorius, veterinaras Jakovas Šengautas  teigė, kad geriausias būdas nuraminti paniškai triukšmo bijantį keturkojį – specialūs raminantys vaistai. „Jie nuima reakciją į stresą. Naujų metų išvakarėse tegu duoda tokį vaistą ir turėtų viskas praeiti ramiau. Šuniukas bus apdujęs, bet jam bus geriau“, - patarė gydytojas-veterinaras.Anot jo, kiekvieno šuns reakcija į triukšmą, yra gana individuali, todėl sudėtinga kažką patarti nematant konkretaus „paciento“. Tačiau yra bendro pobūdžio patarimai, kurie galėtų padėti: „Vieni šunys nuo tam tikro streso pradeda bėgioti, kaukti, kiti tiesiog kažkur kampe slepiasi. Tiesiog reikėtų prieiti ir paglostyti. Galbūt išvesti į lauką, kai dar nėra fejerverkų ir paskui, kai jau jie baigiasi – kad šalia nebūtų tokių šaudymų, uždaryti į kambarį, kur mažiausiai girdisi tokie garsai“, - svarstė veterinarijos gydytojas. J. Šengauto teigimu, yra nemažai gyvūnų, kurie į fejerverkus ir kitus triukšmus nereaguoja, tai rodo skirtingą gyvūno pavojaus suvokimą. „Juk ir mes, kai būna fejerverkai, skirtingai reaguojame – vieni baikštūs, kiti visai nereaguoja į garsą. Negalėčiau atsakyti dėl kokių priežasčių taip yra“, - kalbėjo veterinaras. Vis dėlto, jis sutiko, kad daug lemia augintinio dresūra, socializacija. Švenčių metu nemažai žmonių skambina veterinarams ir konsultuojasi dėl fejerverkų poveikio sumažinimo savo augintiniams. Juk stresuoti nuo to gali ne tik šunys, bet ir katės, galbūt net ir žiurkėnai, nors J. Šengautas teigė su tokiu atveju nesusidūręs. Visiems gyvūnų augintojams dalijami panašaus pobūdžio patarimai. Veterinaras taip pat nuramina, kad šunims duodami stresą mažinantys vaistai jiems jokio pavojaus nekelia, nes savo sudėtimi yra panašūs į antidepresantus, kurie skiriami ir žmonėms. J. Šengautas taip pat priminė, kad vaistai šunims reikalingi tik tokiu atveju, kai jų reakcija į triukšmą yra neadekvati situacijai – normalu, jeigu šuo nuo fejerverkų slepiasi kamputyje, tačiau jeigu laksto, dreba ir prašosi ant rankų – jau vertėtų sunerimti ir jam pagelbėti. Socializuoti padeda išgalvotos situacijos Su šunimis ne vienerius metus dirbanti ir jau porą metų juos dresuojanti dresūros mokykloje „Reksas“ Skaistė Skibiniauskienė teigė pati turinti traumuotą šunį. Jam būnant vos 7 mėnesių į jo narvą buvo įmesta petarda, todėl moteris galėjo pasidalinti asmeniniais patarimais, kas iš tiesų gali padėti turint augintinį, kuris labai bijo pašalinio triukšmo. „Šuns reakcija į įvairius dirgiklius visų pirma priklauso nuo genetikos, paveldėtos psichikos tvirtumo. Taip jau yra, kad vieni šunys perima jautrių tėvų psichiką, tad natūraliai yra jautresni. Taip pat dėl šios priežasties jautrumas priklauso ir nuo veislės. Vienos veislės yra jautresnės nei kitos“, - sakė šunų dresuotoja. Anot jos, labai svarbus vaidmuo tenka ir augintinio socializacijai. Šuniukas jau veislyne turėtų būti pratinamas prie įvairiausių situacijų, tačiau, jei nutiko taip, kad veisėjas nepasirūpino šuniuko lavinimu, tuo turėtų užsiimti šeimininkas vos tik šuo įprato prie naujų namų. 

„Pratinimas ir socializacija nebūtinai turi būti realios situacijos. Vienas geriausių metodų tiek socializuoti, tiek gydyti jau menkai socializuotą augintinį yra būtent sprogimų garsų leidimas magnetafonu ar kompiuteriu. Tačiau tai turi būti daroma taip pat laikantis tam tikrų taisyklių, - patarė S. Skibiniauskienė. - Visų pirma garsas yra paleidžiamas labai labai tyliai, tik tiek kad šuo suklustų, bet nebūtų jokios panikos, blaškymosi. Tai turėtų būti fonas. Tai svarbu atlikti vietoje, kurioje šuo jaučiasi saugus (tokioje kaip namai). Svarbu patiems nesuteikti jokio ypatingo dėmesio tiems garsams. Su šuniu galima žaisti, duoti graužti skanėstą (jei garsas per stiprus, keliantis stresą greičiausiai šuo atsisakys šių veiklų). Svarbu, kad šuniui fejerverko garsas taptų tarsi fonu, kai pastebima, jog šuo pilnai atsipalaidavo, garsas yra šiek tiek padidinamas ir vėl daroma tas pats“. Moters teigimu, imantis tokių priemonių derėtų apsišarvuoti kantrybe, nes nuo vienos ar dviejų tokių sesijų šuo tikrai neapsipras su tokiais garsais. „Socializacija, juo labiau reabilitavimas, yra gana ilgas procesas. Taip pat svarbu prisiminti tokias situacijas ne tik artėjant petardų sezonui, bet prie to pratinti ir kitais metų laikais“, - sakė dresuotoja. 

Ką daryti, kai šuo išsigąsta petardos lauke?

S. Skibiniauskienė atkreipia dėmesį, kad lauke vedžiojant šunį ir šiam išsigandus petardos, jokiais būdais negalima jo barti. Maža to, negalima pulti ir jo guosti. „Guosdami mes augintiniui tik pastipriname baimės jausmą. Stenkitės nesureikšminti, bandyti nukreipti jo dėmesį žaidimu ar skanėstu, jei tai įmanoma. Elkitės ramiai, nepulkite bėgti į vieną ar kitą pusę. Pasivaikščiojimo kryptį pakeisti galite, bet visa tai turi būti atliekama ramiai. Šuniui parodžius atsipalaidavimo ženklus, pavyzdžiui, pasipurčius, galite pagirti“, - kalba šunų auklėjimo specialistė. Jos teigimu, medikamentų vartojimas šunui norint nuimti stresą nėra itin geras dalykas, nes jais sprendžiama ne pati problema, o tik simptomai. „Dėl to medikamentus rekomenduotina naudoti tik esant sunkioms situacijoms, kad būtų palengvintas reabilitacijos procesas. Esant ne labai įsisenėjusiai problemai galima naudoti ne medikamentus, o feromonus, kuriuos skleidžia mama maitindama atžalas“, - sako moteris. Jei visgi problema jau egzistuojanti, S. Skibiniauskienė pataria augintinį vesti į lauką tokiu metu, kai sprogimų galimybė mažesnė. O esant galimybei augintinį išgabenti į ramesnę vietą, tarkime sodybą. Jei atvejis labai rimtas, derėtų kreiptis į specialistus Paprašyta pakomentuoti skaitytojo papasakotą situaciją, šunų dresuotoja spėjo, kad veikiausiai buvo padaryta klaidų pratinant šunį. Kadangi reabilitacija yra labai sudėtingas procesas, jis gali užimti ne vienerius metus. „Pakomentuoti minėtą sitaciją yra sunku ir dėl to, kad nežinomas šuns elgsenos modelis. Nematant šuns kūno kalbos ir nestebint mokymo proceso, neįmanoma ir atsakyti, kokios klaidos galėjo būti padarytos. Greičiausiai - tai dažniausiai pasitaikančios klaidos: kai pirminis įrašo garsas yra per stiprus, arba per greitai yra garsinama, galbūt pradėta problema spręsti būtent tik vėl prasidėjus sprogimų sezonui (taip šuns natūrali būklė ir gebėjiams adaptuotis suprastėja dėl nekontroliuojamų dirgiklių). O galbūt tai atvejis, kai šuo yra toks jautrus, kad jį reabilituoti reikėtų pradėti būtent parinkus tinkamus medikamentus. Tad šeimininkams pasiūlyčiau kreiptis į specialistus, kurie išnagrinėję šuns elgesį galės plačiau pakomentuoti“, - sakė S. Skibiniauskienė. Artėjant Naujiems metams, specialistė visiems šunų augintojams patarė šventės įkarštyje prisiminti ir savo keturkojus draugus ir nepamiršti jais pasirūpinti : „Jei šuo jautriai reaguoja į ferjeverkus, Naujų metų naktį nesiveskite jo į balkoną ar kiemą apžiūrėti mirgančio dangaus (taip išvengsime tiek naujai sutraumuotų šunų, tiek ir pabėgimų iš baimės). Jei šuo išsigando ir pasislėpė, stenkitės nesureikšminti, neguosti ar juo labiau nebarti, net jei jis apsišlapino. Taip pat nekrapštyti šuns iš jam saugios vietos. Turėdami jautrius augintinius  stenkitės patys nesprogdinti petardų ar fejerverkų, pagalvokite apie savo šeimos narius, kuriems toks šventimas nepriimtinas“

Šaltinis: Grynas.lt

PANAŠŪS STRAIPSNIAI