ĮDĖTI SKELBIMĄ
Kreipėsi į Seimą dėl "kovinių" šunų veislių (kreipimosi tekstas)
Š. m. sausio 21 d. 16 val. Seime bus svarstomas Vyriausybės nutarimas dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame vienas iš numatomų pakeitimų ( įstatymo 2str. 19 ir 24 dalių pakeitimai) yra šunų skirstymas į „kovinius“ ir „pavojingus“ šunis pagal sąvokas, kurias savo iniciatyva nustatė Valstybinė maisto ir Veterinarijos tarnyba bei Žemės ūkio ministerija.  

Todėl Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, ragindama atmesti Žemės ūkio ministerijos teikiamas pataisas ir imti spręsti šį klausimą iš esmės, visiems Seimo nariams išsiuntė tokį laišką:


Gerbiami Seimo nariai,

Rytoj, sausio 21 d. (antradienį) Jūsų svarstymui bus pateiktas Vyriausybės nutarimas dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame vienas iš numatomų pakeitimų (įstatymo 2str. 19 ir 24 dalių pakeitimai) yra šunų skirstymas į „kovinius“ ir „pavojingus“ šunis pagal sąvokas, kurias savo iniciatyva nustatė Valstybinė maisto ir Veterinarijos tarnyba bei Žemės ūkio ministerija.

Šiuo pakeitimu siekiama didinti galimybę atrinkti šunis išvaizdoje turinčius bent minimalius tokių šunų veislės požymius, kuriuos,  Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) savo nuožiūra, nenurodydama jokių objektyvių priežasčių pavadino „kovinėmis“ ir „pavojingomis“ ir juos masiškai naikinti.

Mes ir kitos visuomenės remiamos gyvūnų globos organizacijos Lietuvoje, taip pat ir tūkstančiai Jūsų rinkėjų, kurie namuose laiko negrynaveislius (mišrūnus) šunis esame itin susirūpinę, kad tokia įstatymo pataisa atvers kelius tiesiog atimti ir nužudyti tūkstančius draugiškų ir jokio pavojaus nekeliančių, šeimų ir vaikų mylimų, kilmės dokumentų neturinčių augintinių. Ir tik dėl to, kad savo išvaizdoje šuo turės bent menkiausią VMVT niekuo nepagrįstos, tiesiog pavadintos „kovinės“ ar „pavojingos“ veislės požymį.

Norime Jūs patikinti, kad nepaisant to, jog esame gyvūnus siekianti apsaugoti visuomeninė organizacija, veiklą vykdanti iš mus remiančių tūkstančių žmonių, mums ir mūsų rėmėjams taip pat itin rūpi visuomenės ir vaikų saugumas susidūrus įvairiose situacijose su šunimis. Būtent todėl iki šiol vis dar bandome įtikinti atsakingas valstybines institucijas, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai neskirstytų šunų pagal jų veisles ar išorinius požymius, tačiau vietoje to būtų kuriamos prevencinės visuomenės apsaugos programos siekiant apsaugoti žmones nuo bet kokios veislės šunų įkandimų.

Remiantis Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. Atvejai, kai šunys apkandžiojo žmones, sudaro net 78 % visų gyvūnų įkandimų atvejų. Kasmet, taip pat ir 2013m., skaičiuojama virš 5000 šunų įkandimų, iš kurių apie 25 proc. sudaro įkandimai vaikams iki 15 metų amžiaus.

Tačiau jokiais tyrimais nėra nustatyta, jog tam tikros šunų veislės atstovai yra labiau linkę užpulti ir įkąsti žmogui negu kitų veislių šunys. Jau ne vienerius metus šunų veislės skirstomos „į pavojingas“, „kovines“, kas reikalauja daug mokesčių mokėtojų pinigų siekiant kontroliuoti gyventojus, laikančius tokių veislių šunis ir jiems taikomus įvairius apribojimus. Bet pateikti skaičiai rodo, kad kasmet šunų įkandimų skaičius vis tiek nemažėja. Tai įrodo, kad tai visiškai nesprendžia esamos šunų įkandimų problemos, o tik bereikalingai apsunkina teisės aktus įgyvendinančių pareigūnų darbą ir reikalauja daug finansinių išlaidų. 

Iš mūsų organizacijos atliktos savivaldybių apklausos matyti, kad tarp tūkstančiais kasmet įvairiose savivaldybėse gyvūnų kontrolės tarnybų sugaunamų benamių ar problemas sudarančių ir iš gyventojų konfiskuojamų šunų nėra nei vieno arba yra vos keli šunų mišrūnai iš „kovinių ir pavojingų” šunų veislių sąrašo. Daugiausia sugaunami ar konfiskuojami įvairių kitų veislių šunys ir jų mišrūnai.

Pagrindinis mūsų pasiūlymas – atsakomybę už pavojingą gyventojams šunų elgesį perkelti jų šeimininkams, kurie ir yra šios problemos pagrindinis šaltinis. Taip pat siūlome reglamentuoti galimybę pripažinti bet kurios veislės šunį pavojingu, jeigu jis sukėlė pavojų visuomenei  bei apriboti tokių gyvūnų šeimininkų teises. Šunų skirstymas pagal jų pavojingą elgseną, bet ne pagal „pavojingai“ atrodančią išvaizdą sudarytų ženkliai didesnes galimybes mažinti kasmet apkandžiojamų žmonių skaičių.

Šunų veislių skirstymas į „kovines ir pavojingas“ pagrįstas tik baime dėl tų veislių ir dažnai jas laikančių asmenų išvaizdos. Todėl bandymas įstatymiškai reglamentuoti „kovines ir pavojingas“ veisles kaip „efektyvią“ priemonę šunų įkandimų prevencijai turi didelę populistinę įtaką visuomenėje ir valdiškose institucijose, bet visiškai nesprendžia problemos. Ispanija, Italija, Didžioji Britanija, Belgija ir Nyderlandai – visi nurodo, kad veislių skirstymas teisės aktuose nesumažino šuns įkandimo incidentų. Tam tikrų veislių, o ne šunų elgsenos skirstymas į „pavojingas“ nepadėjo sumažinti šunų įkandimų skaičiaus nė vienoje šalyje, kur tai buvo taikoma.

Įrodyta, kad šunų savininkų švietimas apie šunų augintinių gerovę ir atsakomybė už humanišką elgesį su jais, augintinio auklėjimas ir šuns savininko atsakingumo kontrolė sumažina šunų įkandimų skaičių.

Visuomenėje pastebimas didėjantis sąmoningumas, kad veislių skirstymas nedaro bendruomenės saugesnės, o tik baudžia atsakingus šunų augintojus bei jų augintinius. Ir Italija, ir Olandija neseniai atsisakė tokio įstatymo. Nuo 2012 metų sausio iki 2013 metų gegužės valstybių, apsvarsčiusių ir atsisakiusių veisles diskriminuojančio įstatymo bei atšaukusių galiojusį įstatymą, skaičius buvo trigubai didesnis negu bendruomenių, kurios priėmė „pavojingų“ veislių įstatymą.

Šuns elgesys negali būti charakterizuojamas pagal jo veislę ir išvaizdą. Visuomenės saugumo problemos centre yra atsakingo šuns auginimo samprata. Todėl reikalingi efektyvūs įstatymai – užtikrinantys šeimininkų atsakomybę už humanišką šunų priežiūrą, auklėjimą bei kontrolę, nepaisant jų veislės ar tipo.

Mūsų nuomone, atsakingos institucijos turi pažvelgti plačiau į problemas, kurias sukelia neatsakingi bet kurios veislės ar neveislinių šunų savininkai. Įvertinti kodėl nuolatos keliami klausimai lieka vis neišsprendžiami ir imtis efektyvių bei humaniškų prevencinių priemonių šiuo metu šalyje egzistuojančioms problemoms spręsti. Yra tiesiog per daug šunų ir nepakankamai atsakingų savininkų, todėl nesiimant tinkamos strategijos ženklūs pokyčiai šioje srityje dar ilgai nebus matomi.

Atsižvelgiant į tai prašome Jūsų atmesti siūlomą įstatymo pataisą ir palaikant mūsų siekį apsaugoti tiek visuomenę nuo šunų įkandimų, tiek žmonių augintinius, rekomenduoti Vyriausybei ar atsakingai institucijai – Žemės ūkio ministerijai sudaryti darbo grupę išsamesniam šio klausimo tyrimui bei efektyvaus sprendimo priėmimui, kuris saugotų visuomenę nuo bet kurio savo elgsena, bet ne išvaizda pavojingo šuns.  

Tūkstančiai mūsų rėmėjų ir augintinius laikančių Jūsų rinkėjų antradienį stebės balsavimą ir lauks jų augintinių likimo nuosprendžio. Apie kiekvieną seimo narį, atmetusį šią paviršutinišką įstatymo pataisą ir giliau pažvelgusį į problemą skelbsime platesnei visuomenei, nes būtent tokia Jūsų pagalba leis mums sukurti saugią ir darnią aplinką kiekvienam žmogui ir gyvūnui.

Iš anksto dėkojame už supratimą ir nuoširdžiai tikimės Jūsų palaikymo žvelgiant į šią problemą iš esmės.

Nuotrauka Sandros Štabokaitės, www.nikodema.lt
PANAŠŪS STRAIPSNIAI