ĮDĖTI SKELBIMĄ
SOS! Šuo ir vaikas nesutaria
Živilė Čepulienė


Klausimas: Neseniai įsigijome jauną šuniuką, kuris sparčiai auga ir, atrodo, ima nebesutarti su mūsų dvylikamete dukra. Šiuo metu šuniui 5 mėnesiai, jis klauso suaugusiųjų, yra meilus ir draugiškas, tačiau likęs vienas su dukra bando „išsikovoti savo pozicijas“. Jis ko nors norėdamas ima ant jos loti, mergaitė išsigąsta... Ką daryti? Kaip sureguliuoti vaiko ir šuns santykius? 


Atsakymas: Norint sureguliuoti vaiko ir šuns santykius visų pirma reikia pradėti nuo savęs, po to pereiti prie vaiko ir galiausiai pabaigti šunimi. Tai reiškia, kad būtina įsisąmoninti, jog šuns dresūra bei auklėjimas yra tik jūsų reikalas. Nedidelis vaikas neturėtų dresuoti šuns. 


Ką turite žinoti jūs?

Keturkojo padėtis šeimos hierarchijoje privalo būti teisinga – šuo negali abejoti,  kad vadas esate jūs. Tada ramiai iš šono stebėdami, kaip šuo bendrauja su vaiku, jau nuo pat pradžių galėsite reguliuoti jų tarpusavio santykius. Kai šuo sau leidžia per daug, žaidžia per grubiai, jūs turite sudrausti jį ramiai, tačiau griežtai. Net jauną šuniuką pakanka vos kelis kartus sudrausminti, kad jis suprastų, jog jūs esate nepatenkinti ir jis elgiasi negerai. Žinoma, tai turi būti daroma būtent tuo metu, kai šuo elgiasi neteisingai - per daug audringai kviečia vaiką žaisti, loja ir pan. Labai svarbu, kad tai būtų daroma ramiai - be šuns gąsdinimo ar nervinimo - ir griežtai, kad keturkojis suprastų tai ne kaip žaidimą.


Ką turi žinoti vaikas?

Vaikas turi suprasti, kad jam nevalia skriausti šuns, jo tampyti, bandyti griežtai dresuoti, bausti. Jūsų „gaujoje“ vaikas šuniui yra toks pats jauniklis, tik užimantis aukštesnę hierarchinę padėtį. Jaunas šunelis nori žaisti, tad turėtumėte mokyti vaiką teisingai žaisti su keturkoju – jo neaudrinti, neerzinti, nuraminti kai šuo loja. Skatinti, kai šuo elgiasi gerai. 
Vaikas turi būt mokomas teigiamai motyvuoti šunį. Šuniukai labai nori žaisti su vaikais, bet žaidžia taip, kaip žaistų su kitais šuniukais. Vaikams toks žaidimas dažnai nėra malonus ar linksmas, jis gali būti net skausmingas. Tokį gruboką žaidimą reikia pagal galimybes riboti, kai šuniukas žaidžia taip, kaip norėtumėte, vaikas turėtų išmokti jį pagirti ir paskatinti šunį skanėstu - pati geriausia draugystė su keturkoju užsimezga skanėstų dėka. Būtų puiku, jei išmokytumėte vaiką žaisti su šuniuku naudojant specialius žaislus, o ne leisti kabintis į kojas bei rankas. Taip pat svarbu paaiškinti šuns elgesio motyvus - jei bėgsi, rėksi ir rankomis mojuosi, šuniukas būtinai vysis, los, o gal ir žaisdamas bandys kąsti – „medžios“. Išmokykite vaiką prie šuns elgtis ramiai.


Ką turi žinoti šuo?

Jei ir jūs, ir vaikas elgsitės su šunimi taip, kaip jau buvo minėta, šuniui daugiau nieko nereiks žinoti nei mokėti. Vis dėl to, jei jums sunkiai sekasi sureguliuoti vaiko ir gyvūno santykius, nereikėtų leisti vaikui vienam bendrauti su šunimi, ypač jei vaikas dar mažutis. Kai negalite prižiūrėti, kaip jie bendrauja, laikykite šunį narve ar voljere – taip tikrai bus ramiau. Ir šiaip svarbiausia sąlyga paprasta - maži vaikai su šunimis gali bendrauti TIK prižiūrimi tėvų.


Nebijau šuns

Konkrečiu aprašytu atveju situacija sudėtinga dėl to, kad mergaitė jau bijo šuns, o šuo tai jaučia. Tėvams išgirdus, kad šuo loja ant vaiko, siūlyčiau jį griežtai nuraminti ir nuvesti į vietą. Šuo turi suprasti, kad elgiasi blogai ir tai turite parodyti jūs, ne dukra. Vaiką galima pamokyti taisyklingai žaisti su šunimi, tačiau neleisti jiems vieniems aiškintis savo santykių, nes dėl to vaikas gali tik dar labiau pradėti bijoti, tuo skatindamas šunį dar aktyviau rodyti savo dominavimą jos atžvilgiu.


Mokomės žaisti

Taisyklingai žaisti su šunimi yra taip pat svarbu, kaip ir jį tinkamai dresiruoti. Jei apversite šuniuką žaislais ir paliksit jį vieną patį žaisti, nieko gero nebus. Jis sėkmingai pasirinks tai, kas jam įdomiau – „medžioti“ jus ir jūsų vaikus. Juk cypiantis ir besipriešinantis grobis visada yra įdomesnis už vangiai besivoliojantį negyvą daiktą, ar ne?.. 
Norint išvengti tų aštrių dantukų, reikia išmokyti vaiką teisingai žaisti su šunimi. Tam, kad šuniukui būtų sunkiau dantimis pasiekti kojas bei rankas ir, kad nereikėtų leisti pinigų brangiems žaislams, pradžiai paimkite seną rankšluostį, suriškite mazgu ir tegul vaikas pradeda žaist su šuniuku, kaip su kate - tampo tą daiktą per grindis tol, kol augintinis priims kvietimą ir aktyviai įsijungs į siūlomą žaidimą. 

Pamokykit vaiką, kad žaidimą, kai šuniukas sugriebia rankšluostį ir tampo, visad turi laimėti šuo. Kitaip grobis, kuris jį visad nugali, greitai taps nebeįdomus ir jis vėl pereis prie vaiko rankų ir kojų, kurios daug greičiau pasiduoda. Vaikas gali ir pabėgioti, kad šuo jį gaudytų, bet kai tik keturkojis jį pasiveja ir gali pasiekti dantimis, vaikas iškart turi jam pakišti tą rankšluostį, pasigalinėti ir paleisti. Tegul šuniukas nutempia savo laimikį, o po kurio laiko duokit vaikui užduotį ne jėga, o gudrumu nukreipti šuns dėmesį ir „pavogti grobį“. Toks žaidimas bus įdomus ir šuniui, ir vaikui. 

Jaunąjį tandemą galima apginkluoti ir kamuoliais - tegul vaikas pamėto juos šuniui. Jei šuo labai gerai nešioja kamuolius ir jų labai nori, yra vyresnis nei 5 mėnesių, pasiūlykit žaidimą „kamuolių slėpynės“ - tegul vaikas energingai pažaidžia kamuoliuku su šunimi ir jo neatiduoda - paslepia (taip, kad šuo pajėgtų rasti) žaislą – tegu keturkojis ieško. Šis žaidimas labai smagus abiems. 

Po pusvalandžio tokių energingų žaidimų ir šuniukas miegos ramiai, ir vaikas bus patenkintas. Bus padaryta daug gerų darbų: nuvargintas šuo, užmegztas puikus kontaktas tarp vaiko ir šunelio - juk per žaidimus jie geriausiai pažįsta vienas kitą - ir padėti pagrindai dresūrai. Žaidimas yra nerimta rimtų darbų pradžia, tai kalba kuria mes galime susikalbėti su šunimis.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI