ĮDĖTI SKELBIMĄ
Šuns priežiūra žiemą
Simona Lepko-Vaikunskienė, veterinarijos gydytoja


Kai už lango taip balta ir visai nešilta, daugelis stengiamės lauke būti kaip įmanoma trumpiau. O ką daryti su keturkojais? Ypač, jei jie įpratę lakstyti po keletą valandų per dieną ir ilgėliau užsibuvę namie ima naikinti baldus ir griauti sienas? 

Ir kaip kuo anksčiau atpažinti, kad dėl žiemos šalčio augintinis apsirgo? Kaip pastebėti negalavimą, kol jis netapo chronišku ar net pavojingu gyvybei?

Pirmiausia, ką reikėtų žinoti, kokia yra keturkojo draugo kailio struktūra. Kailis, kaip žinia, susideda iš dviejų sluoksnių: povilnės ir viršunio arba tikrojo kailio. Vieni augintiniai turi vešlią povilnę, kuri, tinkamai prižiūrint, tampa rimtu ginklu prieš šaltį. Tinkamai – tai kai naudojame kailio priežiūrai skirtas priemones, šukuojame povilnę, bet jos neišpešame ir nepaliekame tik viršutinio kailio. Taip pat, kai kailis nenušiuręs, nesusivėlęs ir švarus.

Kiti augintiniai nuo gimimo povilnės turi mažiau arba jos praktiškai neturi, tad ir šiluma ant jų kūno išsilaiko žymiai trumpiau. Toks gyvūnas daug greičiau suserga, nei rimtą povilnę turintis jo draugas.

Trečia rūšis kailio yra mažai arba visai nesišeriantis, taip pat šiurštus kailis. Šio augintinio šeimininkai turėtų tiesiog tinkamai kirpti kailį pagal sezoniškumą. Šaltuoju sezonu kailis turėtų pilnai dengti kūną, oda nepersišviesti iš po jo. Šukavimas taip pat svarbus, nes susivėlęs ir netvarkingas kailis - tai pirmas žingsnis į peršalimą.

Reikėtų atkreipti dėmesį į pėdutes – šaltuoju metu laikotarpiu pėdutės turi būti ypatingai gerai prižiūrimos. Veislėmės, kurioms ant pėdučių auga plaukai, jie turėtų būti nutrumpinti, kad pėda būtų pilnai dedama ant paviršiaus – taip sumažinamas pavojus nušalti galūnes. 

Nagai taip pat turėtų būti apkirpti, kad palengvintų šuns eiseną. Kai šuo eina taisyklingai, nušalimo pavojus sumažinamas iki minimumo.

Grįžus namo, būtina sausai nuvalyti pėdutes ir apžiūrėti, ar nėra kokių įdrėskimų, kitokių plika akim matomų pakitimų.

Kadangi mieste gyvenantys šunys vaikšto grindiniu, kurį sistemingai barsto druska, rekomenduojama papildomai prižiūrėti pėdutes – tepti pėdučių priežiūros priemonėmis, kurios skirtos apsaugoti nuo druskų.

Jei jūsų šuo pradėjo intensyviai laižyti letenas, tai turėtumėte pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, nes šuo tarpupirčiuose jaučia diskomfortą ir laižymu mėgina jį sumažinti. Intensyvus laižymas gali sukelti dermatitą, kurį teks vėliau gydyti jau rimtesniais vaistais. Laiku pastebėję pavojų, jūs užkirsite kelią problemai. 

Šlubavimas, apsunkintas ėjimas, ypač pagyvenusių šunų, po pasivaikčiojimų lauke, turėtų būti įvertintas kaip galimas rimtas susirgimas. Laiku apsilankius pas veterinarijos gydytoją galima padėti užkirsti kelią rimtai ligai arba padėti nustatyti įgimtas ar per gyvenimą įgytas ir paūmėjusias ligas.

Šuns nosis žiemos laikotarpiu gali tapti šiurkšti, grublėta. Toks nosies paviršius turėtų būti prižiūrimas ir tepamas. Galima naudoti tas pačias priemones, kurias naudojate pėdutėms.

Ausų uždegimas yra vienas iš dažnesnių susirgimų tiems šunims, kurie praktikuoja ilgus ir intensyvius pasivaikščiojimus lauke, kai šuo ne tik sušyla, bet ir atvėsta šaltame ore. Ausų kratymas, intensyvus kasymas turėtų būti ženklas šeimininkui, kad laikas pasirodyti veterinarijos gydytojui. Laiku nepastebėję uždegimo, galite sukelti pavojų šuns sveikatai. Dažnai kasydamas ausis šuo gali užsigauti akį, taip pat pažeidžia aplink ausį esančią odą ir gali tuo pačiu „užnešti“ bakteriją ar grybelį. Nepastebėjus laiku, gali tekti gydyti ne tik ausų, bet akių ir odos uždegimus. 

Ašarojančios akys, geltonos, žalios išskyros iš akių, ypač po nakties, turėtų būti rimtas ženklas, kad laikas apsilankyti pas savo veterinarijos gydytoją. 

Daug kailio turinčių gyvūnų savininkai daug rečiau kreipiasi į veterinarijos gydytoją dėl savo augintinio keistai skleidžiamo garso, kuris panašus į krenkštimą užspringus, nei trumpakailių šunų augintojai.

Jei jūsų šuo pradėjo gausiai seilėtis, arba atrodo, kad užspringo, pradeda žiaugčioti, tai ženklas, kad laikas važiuoti pas veterinarijos gydytoją. Parastai tai laringito simptomai ir paskirtas gydymas padeda jau po kelių dienų. Negydant galimos komplikacijos, tokios, kaip bronchitas, plaučių uždegimas. Susirgus plaučių uždegimu ir jo negydant, galima mirtis.

Kaip apsaugoti augintinius nuo peršalimo ligų? Pirmiausia reikėtų riboti žaidimus lauke, ypač jei jūsų keturkojis neturi gausios povilnės. Sušilusį šunį kuo greičiau vesti namo, kad jis atvėstų jau pliusinėje temperatūroje. Prisiminti reikia, kad pagrindinė šuns „vėdinimo sistema“ yra burna, todėl prikvėpavus daug ir gausiai šalto oro, galima greitai susirgti laringitu.

Paprastai kartu su laringitu aplanko ir sloga, tai yra viršutinių takų uždegimas, kuris praeina tinkamai gydant. Slogą nesunkiai atpažinsite iš dažno čiaudėjimo ir pagausėjusių išskyrų iš nosies.

Dar viena kūno dalis, kuri turi būti gerai apsaugota, yra kryžiaus sritis. Šioje srityje galima pašalti tiek raumenis, tiek nervines galūnėles. Šie susirgimai gali būti pirmi žingsneliai į didesnius negalavimus, jei jų laiku negydysite. Šuo rytais sunkiais keliasi, nenori lipti laipais, atrodo sustingęs - tai simptomai, kurie turėtų jus išgąsdinti, dėl jų verta skubiai važiuoti pas veterinarijos gydytoją.

Dar viena subtili dalis, kurią reikėtų saugoti, tai šuns sėklidės. Nors organizmas ir pats jas saugo, bet patepti ta pačia priemone, kuria tepate pėdutes bei nosį, ir papildomai apsaugoti nuo šalčio tikrai verta. Kalytėms, kurių kilpa yra pakankamai išreikšta ir gali sušalti, taip pat išorinę pusę būtų vertėtų patepti.

Komanda „sėdėk“ ir „gulėk“ lauke žiemos metu turėtų būti ribojama. Šių komandų metu šuo glaudžiasi su žemės paviršiumi, kuris yra minusinės temperatūros ir galimas šlapimo pūslės uždegimas. Netikėtas šlapinimasis namie arba sutankėjęs šlapinimas ne rujos metu turėtų būti traktuojamas kaip galimas šlapimo uždegimas. Rekomenduočiau kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. 

Žiema sunkus laikotarpis ne tik mums, bet ir mūsų augintiniams. Tad būtina saugotis šalčio, stebėti savo augintinius ir pas savo veterinarijos gydytoją užsukti į svečius ne tik kai jau ištinka bėda, bet ir pasikonsultuoti, kaip jos būtų galima išvengti.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI