ĮDĖTI SKELBIMĄ
Saugokime augintinio širdį
BESTVET vet. gydytojas, LSMU LVA asistentasVytautas Baranauskas
 
 
Širdis yra pagrindinis kraujotakos organas. Ji sudaryta iš 4 dalių: dešiniojo prieširdžio, dešiniojo skilvelio, kairiojo prieširdžio ir kariojo skilvelio. Kraujotaka yra skirstoma į didijį ir mažajį kraujo apytakos ratą. Svarbūs širdies sutrikimai pasireiškia garsų pakitimais, ritmo sutrikimais, juguliarine pulsacija ir širdies išsiplėtimu. Dėl širdies nepakankamumo gali atsirasti šie požymiai: sinkopė, labai silpnas arba stiprus arterinis pulsas, kosėjimas arba sunkus kvėpavimas, nenoras aktyviai judėti ir cianozė. 
 
 
Širdies veiklos sutrikimai dažnai išryškėja šuniui aktyviai judant, dėl poreikių neatitinkančio širdies darbo. Tačiau nenoras aktyviai judėti ir greitas nuvargimas gali atsirasti dėl skeleto raumenų perfuzijos ir dėl amžiaus pakitusių kraujagyslių ir medžiagų apykaitos. Sinkopė ištinka kai smegenims pritrūksta deguonies ar gliukozės, dėl širdies nepakankamo kraujo padavimo. Sinkopė nėra susirgimas, o susirgimo simptomas ir ne visada dėl širdies. Ją svarbu atskirti nuo staigaus silpnumo ir epilepsijos. Reikia atkreipti dėmesį į tai, ką šuo darė iki jam ištiko sinkopė ir kaip elgiasi po jos. Sinkopė dažniausiai susijusi su stipriu susijaudinimu arba nuovargiu. Ji pasireiškia užpakalinių galūnių silpnumu arba staigiu nualpimu, gulėjimu ant  šono, priekinių galūnių įsitempimu, išsirietimu, šlapinimusi. Sinkopės priežastims nustatyti yra daromos elektrokardiogramos, pilnas kraujo kūnelių skaičiavimas, kraujo serumo biocheminis tyrimas, širdies kirminų tyrimas, krūtinės rentgenas. 
 
 
 
Ūmus širdies nepakankamumas dažnai pasireiškia kosėjimu ir dusuliu. Šie požymiai pasireiškia ir sergant kai kuriomis kvėpavimo, parazitinėmis  ir kitomis ligomis. Dėl širdies kairiosios pusės nepakankamumo kosėjimas būna minkštas ir drėgnas, o kartais girdisi kaip gargaliavimas. Dėl padidėjusio kairiojo skilvelio, kuris gali spausti bronchus, kosulys būna sausas ir skardus. Jei šuniui pasidaro sunku kvėpuoti, jo kvėpavimas tampa trumpas ir paviršutinis. Tokie šunys nenori gultis, jie dažniausiai sėdi praskėtę alkūnes. 
 
 
 
Dėl įvairių priežasčių gali sutrikti širdies rimtas. Tam tikros aritmijos nesukelia klinikinių pasekmių, tačiau kai kurios gali sutrikdyti kraujotaką ir net sukelti mirtį, ypač jei priežastis yra širdies ligos. Aritmijos priežastims nustatyti atliekama elektros kardiograma ir tuo pačiu svarstoma gyvūno klinikinė būsena. Šunims, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, aritmijos gali sukelti staigia mirtį. 
 
 
 
Širdies aritmija sveikiems šunims gali atsirasti po krūtinės ląstos sumušimo, net  jos rimtai nepažeidus. Po tokių traumų širdies veikla dažnai susitvarko savaime. Aritmijos, kurios sutrikdo kraujotaką arba širdies kraujagyslių pralaidumą, yra pavojingiausios. Jos pažeidžia širdies raumenį (ištinka infarktas), sutrikdo kraujotaką, laiku nesiėmus priemonių ištinka mirtis. Tokios aritmijos būna kai širdis susitraukinėja labai dažnai arba labai retai. Aritmijos atsiranda dėl pakitimų širdies struktūroje ir fiziologijoje, netgi nesergant širdies liga. Tačiau genetiniai faktoriai ir stresas  prisideda prie širdies aritmijos. Pvz.: tiek žmonėms ir šunims pykčio priepuoliai ir agresyvumas gali sukelti aritmijas dėl kurių atsiranda infarktas. Tokie stresiniai faktoriai sukelia raumenų ląstelių hipertrofiją, jonų kanalų sutrikimus, audinio fibrozę arba autonominius nervų sistemos pakitimus. 
 
 
 
Prasidedant stresui, kuris turi įtakos širdies veiklai, reikia skubiai imtis veterinarinių preparatų, kurie sustiprintų širdies darbą ir neleistų atsirasti patologiniams pakitimams. Pagrindinė pagalba būtu tokia, kuri normalizuotų kraujo tekėjimą. Deja, po rimtų širdies ritmo sutrikimų širdis jau nebeatsistato iki pirminės būsenos, tačiau sugrąžinus širdies darbingumą iki 70-80% pirminės veiklos, tinkamai prižiūrimas gyvūnas gali sėkmingai mėgautis pilnaverčiu gyvenimu. 
 
 
  
Miokardo susirgimai sukelia silpnus širdies susitraukimus, širdies angų išdidėjimą, dėl kurių atsiranda širdies nepakankamumas. Dažniausiai kliniškai nustatoma savaiminio išsiplėtimo kardiomiopatija. Šis susirgimas dažnai nustatomas didelių veislių šunims. Antriniai ir infekciniai miokardo sutrikimai yra nustatomi daug rečiau ir nebūdingi tam tikroms veislėms. Hipertrofinė kardiomiopatija ir aritiminė dešiniojo skilvelio kardiomiopatija nėra dažnas šunų susirgimas. 
 
 
 
Dilatacinė kardiomiopatija arba širdies uždegimas dėl širdies išsiplėtimo pasireiškia silpnais širdies susitraukimais kartu arba be aritmijos. Dauguma šių sutrikimų atsiranda savaime. Kartu nustatomi skeleto raumenų baltymų ir sarkomerinių proteinų pakitimai. 
 
 
 
Svarbu žinoti:
 
 
-Šunims fizinis krūvis būtinas, tačiau jis turi būti nuosaikus, pamatuotas, atitinkantis šuns fizines galimybes ir pasirengimą. Nederėtų pusmetį ant sofos praleidusio šuns staiga versti nubėgti 20 kilometrų greta dviračio;
 
 
-Širdies ligos būdingesnės didelių ir gigantinių veislių šunims – niūfaundlendams, vokiečių dogams, senbernarams. Šių veislių augintojams derėtų profilaktiškai tikrinti šuns širdį;
 
 
-Jei augintinis netikėtai ėmė kosčioti, greičiau pavargsta, nori ilgiau ilsėtis po įprastų fizinių krūvių, derėtų jį nuvesti pas veterinarą;
 
 
-Jautresnio būdo šunis derėtų saugoti nuo streso – staigaus išgąsčio, taip pat agresijos;
 
 
-Nepamirškite, šuns širdžiai ir kraujotakai labai kenkia per didelis kūno svoris. Meilę savo keturkojui verčiau išreiškite ilgesniu ramiu pasivaikščiojimu, o ne papildomu kąsneliu nuo stalo.
 
 
Almos Totorytės nuotrauka
 
PANAŠŪS STRAIPSNIAI