ĮDĖTI SKELBIMĄ
Apie blusas

Pasaulyje yra daugiau nei 2000 blusų rūšių, tačiau Gerai tik katininės ir šuninės blusos puola mūsų augintinius. Nepaisant pavadinimo, katininės blusos parazituoja pas šunis taip pat intensyviai kaip ir pas kates.

Didžiausia problema yra ta, kad blusos dauginasi nepaprastai sėkmingai. Blusų patelė per dieną gali padėti maždaug 20 – 50 kiaušinėlių, per visą gyvenimą - iki 2500 kiaušinėlių, kurie labai greitai nuo gyvūno kailio pasklinda po visą aplinką.

Per 2-14 dienų (priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės) iš kiaušinėlių išsirita lervos. Per 2-20 savaičių lervos išsineria, virsta lėliukėmis, o šios virsta suaugusia blusa. Suaugęs vabzdys kokone gali išbūti mėnesius, kol negaus signalo, jog šalimais atsirado tinkamas naujas šeimininkas.

Šunų kailyje parazituoja tik suaugusios blusos. Pasimaitinusios blusos be šeimininko gali išgyventi iki 6 mėnesių. Blusos gyvena ir parazituoja nuo kelių mėnesių iki 1-2 metų. Blogiausia tai, kad namuose blusos gali nesustodamos daugintis ir parazituoti ištisus metus. Dėl savo unikalios sandaros, blusos gali judėti visur ir bet kokiomis sąlygomis.

 Iš kur jos atsiranda?

Labai dažnai manoma, kad šuo, auginamas tik namuose, neturi rizikos užsikrėsti blusomis. Bet nepamirškite, kad užtenka tik vieno negydomo šuns ar katino jūsų aplinkoje.

Blusos dažnai randamos net kailyje tų šunų, kurie visai neišeina į lauką. Dėl savo unikalios sandaros blusos gali lengvai judėti aplinkoje, dėl šios priežasties jos pernešamos su rūbais, batais, netgi patenka į namus pro langus, duris, ventiliacines angas ar kitas vietas. Taigi blusų profilaktika ir kontrolė yra labai svarbi tiek nuolat namuose gyvenantiems, tiek didelę laiko dalį lauke praleidžiantiems gyvūnams.   

Blusomis užsikrėtusių šunų aplinkoje visuomet gausu kiaušinėlių, lervų ir lėliukų. Tinkamiausios sąlygos blusoms vystytis yra 13-32 laipsnių temperatūra bei 50-90% oro drėgnumas.

Kiti gyvūnai, tokie kaip šikšnosparniai, žiurkės,  voverės, meškėnai, laukiniai šunys ir katės yra šių parazitų platintojai.

Kodėl blusos yra problema?

Net ir esant nedidelei blusų invazijai, gyvūnas patiria nepatogumus. Parazituodamos ant nugaros ir klubų, vidinės šlaunų pusės arba ant pilvo blusos maitinasi šuns krauju. Blusos įkandimo vietoje atsiranda uždegimo požymių: oda parausta, atsiranda lengvas niežėjimas. Gyvūnai pradeda retsykiais kasytis.

Tačiau nesiimant jokių priemonių palaipsniui išsivysto blusų sukeltas alerginis dermatitas su pastebimais klinikiniais požymiais. Blusų sukeltas dermatitas – dažniausiai pasitaikanti odos problema.

Pirmiausia odoje atsiranda pūslelių, jų vietoje palaipsniui susiformuoja šašai. Ima labai stipriai niežtėti. Gyvūnas intensyviai kasosi niežtinčias vietas. Tose vietose išplinka plaukai. Dėl Nuolatinio traumavimo vystosi šlapiuojantis dermatitas, atsiranda žaizdos.

Negydant komplikuojasi bakterine infekcija ir pūlingu odos uždegimu.

Esant dideliam blusų kiekiui, dėl didelio įkandimų skaičiaus ir pastovaus maitinimosi krauju šuniui vystosi mažakraujystė.

Ilgainiui blusos, kad išgyventų ir pasimaitintų, pradeda parazituoti ant žmogaus, kąsdamos, siurbdamos jo kraują ir netgi sukeldamos sunkias uždegimines bei alergines reakcijas.

Profilaktika

  • Reguliariai keiskite augintinio guolį, jį purtykite ir siurbkite. Siurbimas pašalina 30 – 60% lervų, kiaušinėlių bei potencialaus blusų maisto - pleiskanų bei sukrešėjusio kraujo;

  • Siurbkite baldus, sofas, kilimus, lovas, užuolaidas ir po jais bent kartą per savaitę;

  • Reguliariai keiskite siurblio filtrus ar maišelius, nes ten taip pat ideali vieta gyventi parazitams;

  • Būtina plauti grindis. Tam geriausiai tinka 5% karbarilas arba metilkarbalilas, boro preparatai;

  • Stenkitės, kad namuose nebūtų labai drėgna.

  • Jei prie namų yra kiemas, sodas visada nupjaukite per ilgą žolę. Žolę, lapus visuomet surinkite ir pašalinkite. Nepurkškite antiparazitiniais preparatais visos žolės ar aplinkos lauke, tai nelabai efektyvu, be to gali būti toksiška. Dažniausiai blusos randamos po krūmais, medžiais, verandomis, terasomis, prie įėjimų, šešėliuose ir gerai apsaugotose vietose. Geriausia preparatus purkšti tik tose vietose, saulėtą ir sausą dieną. Išpurškus palikti išdžiūti 3-4 valandoms ir tik tada į kiemą leisti šunis bei vaikus;

  • Reiktų reguliariai „apdoroti“ visus namuose gyvenančius augintinius, ypač jei kartu su šunimi gyvena ir katė.

  • Yra begalė priemonių, skirtų blusų profilaktikai. Tai gali būti lašeliai, užlašinami sprando srityje, priemonės skirtos purkšti, apsauginiai antkakliai;

  • Priklausomai nuo gamintojo, profilaktiškai preparatai naudojami kas 3-4 savaites.

Gydymas

Jei šuo jau turi blusų, reiktų pirmiausia gyvūną išmaudyti specialiai tam skirtais šampūnais, kurie ne tik padės pašalinti visus nešvarumus iš kailio, bet ir vietiškai sumažins odos alerginę reakciją. Taip pat reiktų naudoti ir lašus arba purškiamą preparatą, kurie padės sunaikinti suaugusias blusas, lervas bei kiaušinėlius.

Esant blusų alerginiam dermatitui, gydytojas paskirs gydymo kursą, kurio metu siekiama sumažinti niežėjimą, sumažinti alerginę reakciją, uždegimą, bakterijų dauginimąsi. Paskiriami vitaminai, kurie greitina odos gijimą. Gydant šuniuką nuo blusų, insekticidinių preparatų naudojimą reiktų kartoti kas 10 dienų.

Pastebėję, kad gyvūnas kasosi, visada kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Jis padės nustatyti priežastį ir paskirs gydymą. 

PANAŠŪS STRAIPSNIAI