ĮDĖTI SKELBIMĄ
Penki dalykai, kurių jūs nežinojote apie bites

Greičiausiai bitės daugeliui atrodo kiek paslaptimi apgaubti gyvūnai – vabzdžiai, pernešantys žiedadulkes, gaminantys medų, gyvenantys keistose, tačiau tvirtose šeimyninėse struktūrose, o kur dar tas legendinis bičių darbštumas (ir iš kur jos to semiasi?!). Tačiau esame tikri, jos kai kurių dalykų apie bites jūs dar nežinojote. Pasiruoškite nustebti.

  1. Jos atpažįsta veidus

Jei jus kada persekiojo bitė, o jums atrodė, kad ji prikibo būtent asmeniškai prie jūsų, labai gali būti, jog buvote teisus. Pastebėta, kad bitės tikrai geba skirti žmonių veidus. Įdomiausia tai, kad jų veidų atpažinimo technika labai panaši į mūsų, žmonių. Beje, bitės žmonių veidus ne tik atpažįsta, bet ir įsimena. Biologų tyrimai parodė, jog susiejus žmonių veidų atvaizdus su maistu, vėliau bitės labai tiksliai atsimindavo, kurie veidai reiškė maisto šaltinį.

  1. Bitėms būdingas kanibalizmas

Nors bičių racionas, rodosi, turėtų būti gardžios žiedadulkės (čia bičių „vaikams“ - lervoms) bei saldus nektaras, pasirodo ne viskas taip saulėta ir gražu ir šių vabzdžių pasaulyje. Atėjus sunkiems laikams ir prispaudus badui, bitės, tam, kad išgyventų, imasi paprasčiausio... kanibalizmo. Kanibalizbo aukomis, beje, tampa mažiausi ir pažeidžiamiausi šeimos nariai – kiaušinėliai ir lervos. Taip kiti šeimos nariai savo racioną papildo svarbiais baltymais ir gali išgyventi sunkmetį.

  1. Supergalios

Mūsų nuomone, jau vien gebėjimas gaminti medų yra rimta supergalia, tačiau paklausykite apie tai: bičių akys subega fiksuoti iki 300 kadrų per sekundę, kai žmogaus akis per tą patį laiką užfiksuoja tik apie 50 kadrų. Tai reiškia, kad jei bitė žiūrėtų mums įprastą televizijos programą, ją gerokai erzintų tai, kad vaizdas yra rodomas pastebimais kadrais. Be to, bitės savo avilio narius geba atskirti pagal kvapą. Tačiau nuo seno žmones dominęs klausimas – kaip jos sugeba sulipdyti tokias taisyklingas aštuoniakampes korio akutes? Pasirodo, pradžioje bitės dirba visu kūneliu ir jo šilumos dėka suformuoja tikslias apvalias skylutes, vėliau kruopščiai paversdamos jas sudėtingais, bet idealiai tiksliais aštuoniakampiais.

  1. Bitės – darboholikės

Nors apie bitučių darbštumą nuo seno kuriamos pasakos, dainos ir smulkioji tautosaka, o vaikams bitė pateikiama kaip sektinas darbštumo pavyzdys, tačiau iš tikrųjų nei vienas mūsų tokio darbštumo nelinkėtų ne tik savo artimiesiems, bet ir pikčiausiam priešui. Seniau buvo manoma, kad bitės nemiega visai, tačiau paaiškėjo, kad kartais jos vis dėl to pasineria į maždaug 30 sekundžių trunkantį miegą. Pastebėta, kad jaunesnės bitės „lūžta“ gana chaotiškai, vyresnės gi nusistato reguliaresnį miego grafiką. Vis dėl to, nuo pirmojo bitės skrydžio praėjus 3-6 savaitėms ji elementariai miršta nuo persidirbimo.

  1. Kas tas bičiulis?

Tai, kad lietuviai nuo seno žavėjosi bitėmis ir jas gerbė, rodo ir tai, kad joms, bene vienintelėms iš visų gyvūnų, buvo naudojamas žmogiškas miršta”, o ne stimpa”, dvesia” ar panašus žodis, kuriuo apibūdinama daugelio gyvų padarų egzistencijos pabaiga. Be to, ir gražus bei šiltas kreipinys bičiuli” seniau naudotas tik tam žmogui, su kuriuo esi susijęs per bites – kartu jas augini, jomis rūpiniesi arba esi gavęs ar pats padovanojęs jam bičių spiečių.

 

PANAŠŪS STRAIPSNIAI